Sportas, sveikata ir finansai

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad sportas ir finansai – visiškai skirtingos temos, tačiau iš tiesų juos jungia sveikata. Pasaulio sveikatos organizacija ir kitos institucijos nuosekliai rodo, kad reguliarus fizinis aktyvumas mažina širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto, kai kurių vėžio formų riziką, gerina kraujospūdį, smegenų veiklą ir emocinę savijautą. Tai reiškia ne tik daugiau energijos kasdien, bet ir mažesnę tikimybę, kad ateityje prireiks brangių medikamentų, ilgalaikio gydymo ar sudėtingų procedūrų.

Reguliariai judant, stiprinamas vadinamasis „sveikatos kapitalas“ – tai tarsi nematomas turtas, nuo kurio priklauso, kiek metų galime išlikti darbingais, savarankiškais ir finansiškai aktyviais. Ilgamečių tyrimų apžvalgos rodo, kad fizinis aktyvumas mažina ankstyvos mirties riziką ir mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų tiek vyrams, tiek moterims. Kitaip tariant, sportas tampa ne tik laisvalaikio veikla ar hobiu, bet ir viena pelningiausių ilgalaikių investicijų į savo ateitį.

Fizinio aktyvumo įtaka sveikatos išlaidoms

Kai kalbame apie sportą ir finansus, svarbu pažvelgti ir į skaičius. Nauja sisteminė tyrimų apžvalga parodė, kad fiziškai neaktyvūs žmonės vidutiniškai patiria didesnes sveikatos priežiūros išlaidas nei tie, kurie juda pakankamai. Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaitoje skaičiuojama, kad iki 2030 metų fizinio neveiklumo nulemtų naujų neužkrečiamųjų ligų gydymas pasauliui kainuos beveik 300 mlrd. JAV dolerių – tai dešimtys milijardų per metus. Šios sumos atsispindi mokesčiuose, draudimo įmokose ir visos sistemos finansiniame stabilume.

Vienos šalies pavyzdys padeda tai suprasti dar aiškiau. Australijos sveikatos institucijų analizė parodė, kad vien 2018–2019 metais dėl fizinio neaktyvumo susijusių ligų gydymui buvo išleista apie 2,4 mlrd. Australijos dolerių. Jungtinėse Valstijose apskaičiuota, kad nepakankamas judėjimas sveikatos sistemai kasmet kainuoja apie 192 mlrd. JAV dolerių. Už kiekvieno tokio skaičiaus slepiasi ir asmeniniai biudžetai: dažnesni vizitai pas gydytojus, brangesni vaistai, ilgesni nedarbingumo periodai. Todėl papildomos valandos judėjimo per savaitę gali būti vienas efektyviausių būdų sumažinti savo būsimą „sveikatos sąskaitą“.

Judėjimas darbe: produktyvumas ir pajamos

Fizinis aktyvumas svarbus ne tik tam, kad rečiau lankytumėmės pas gydytojus, bet ir tam, kaip dirbame ir uždirbame. Tyrimai, atlikti darbo vietose, rodo, kad darbuotojai, kurie reguliariai mankštinasi, rečiau serga, pasižymi geresne savijauta ir didesniu darbingumu. Programos, kai darbuotojams suteikiama galimybė sportuoti darbo metu ar po darbo, susijusios su mažesniu pravaikštų skaičiumi ir geresne gyvenimo kokybe, o tai darbdaviams reiškia ir didesnį produktyvumą, ir mažesnes išlaidas dėl ligos dienų.

Ilgesnėje perspektyvoje judėjimas siejamas ir su asmeninių pajamų augimu. Ekonominiai tyrimai rodo, kad fiziškai aktyvių vyrų ilgalaikės pajamos gali būti apie 14–17 procentų didesnės nei mažiau aktyvių bendraamžių, net kai atsižvelgiama į išsilavinimą ir kitus veiksnius. Sportavimas vaikystėje ir paauglystėje taip pat susijęs su geresniais akademiniais rezultatais, mažesniu pamokų praleidinėjimu ir didesne tikimybe studijuoti universitete, o tai vėliau atsispindi geresnėse darbo ir uždarbio perspektyvose. Taigi kelios treniruotės per savaitę gali netiesiogiai lemti ir didesnę „gyvenimo algą“

Kaip paversti sportą tvaria finansine investicija

Kalbant apie sportą ir finansus, dažnam kyla klausimas: kiek tai kainuos? Nauji tyrimai ramina – norint gauti didelę dalį sveikatos naudos, nebūtina gyventi sporto salėje. Analizės, apžvelgusios dešimtis tūkstančių žmonių duomenų, rodo, kad net maždaug 7 000 žingsnių per dieną gali reikšmingai sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto, demencijos ir ankstyvos mirties riziką, lyginant su labai mažu aktyvumu. Kiti tyrimai rodo, kad ir vadinamojo „weekend warrior“ tipo aktyvumas, kai didžioji dalis judėjimo sukaupiama per vieną ar dvi savaitgalio dienas, vis tiek aiškiai sumažina ankstyvos mirties riziką. Tai reiškia, kad net vaikščiojimas, bėgiojimas ar treniruotės namuose gali duoti labai apčiuopiamą „grąžą“ už minimalias išlaidas.

Finansų požiūriu sportą verta traktuoti kaip biudžeto eilutę „investicijos į sveikatą“, o ne tik pramogą. Nedidelės, bet reguliarios išlaidos – sporto klubo abonementas, kokybiškesni batai bėgiojimui ar plaukimo abonementas – ilgainiui gali padėti sutaupyti daug didesnes sumas, kurios būtų išleidžiamos vaistams, gydymui ir prarastoms pajamoms dėl ligos. Be to, fizinis aktyvumas stipriai susijęs su geresne psichikos sveikata, mažesniu depresijos ir nerimo lygiu, geresniu miegu ir kognityvinėmis funkcijomis, kas tiesiogiai veikia mūsų gebėjimą priimti finansinius sprendimus ir išlikti produktyviems darbe. Tačiau tam taip pat reikėtų pasidėti rimtą finansinių žinių pagrindą: žinoti, kaip vesti savo biudžetą, kaip valdyti turimą turtą ir pan. Tą galite padaryti finopus.lt portale, kuriame rasite daug naudingos informacijos, kuri padės bet kokiu su finansais susijusiu klausimu. Taip sportas tampa ne momentine išlaida, o nuoseklia, daugialype investicija į ilgesnį, sveikesnį ir finansiškai stabilesnį gyvenimą.