Sportas

Gera savijauta

Gera savijauta

Visi mes praktiškai visada siekiame vieno tikslo: jaustis visur ir visada gerai. Ar ne taip ?

Niekas sąmoningai ir specialiai nesieks ir nedarys kažko, kas ilga laiką būtų blogos savijautos priežastis. Tačiau daugelis iš mūsų tam tikrų aplinkybių verčiami prisitaiko prie ganėtinai aukšto nepatogumo ir blogos savijautos lygio (pvz. darbe). Dažnas iš mūsų susiduria su panašiom problemom kaip nerviniai stresai, iš to kylančios ligos ir organizmo nusilpimas ir t.t. ir pan. Bet visa tai galima pakeisti, galima stipriai įtakoti, reikia tik norėti.

Kas yra apskritai gera savijauta? Kas slepiasi po šia fraze?

  • Ligų ir negalavimų nebuvimas?
  • Vakarais arba savaitgaliais gerai praleistas laikas su draugais prie bokalo alaus?
  • Pasilinksminimas šokių klube iki vėlyvo ryto ?
  • Atostogos prie jūros, visa diena praleista ant karšto smėlio su taure gaivinančio kokteilio ?
  • Nuo ryto iki vakaro gulėti lovoje prie televizoriaus ir išvis nesijudinti iš vietos, tinginiauti tiek kiek „širdis“ geidžia ?

Gera savijauta – sveikata, sakytų daugelis. Bet kas yra sveikata?

Sveikata – pagal PSO (pasaulio sveikatos organizacija) tai fizinis , dvasinis bei socialinis pilnavertiškumas, gera savijauta, o ne vien ligų ir negalavimų nebuvimas.

4 pagrindinės kryptys gerai savijautai

Gerai savijautai pasiekti žmogus turi daryti daugiau nei „vien“ sveikai maitintis. Mityba tai tik vienas iš 4 labai svarbių veiksnių:

  1. Ramybė ir atsipalaidavimas
  2. Judėjimas
  3. Teigiamas nusiteikimas
  4. Teisinga mityba.

Svarbiausia yra tai, kad Jūs turite visus keturis veiksnius traktuoti kaip vienodai lygius ir juos dozuoti taip pat vienodai neišskiriant nei vieno iš jų, nesuteikiant nei vienam didesnės svarbos už kitą. Jeigu praleisite vieną iš šių veiksnių arba net kelis, tai niekada nepasieksite optimalios savijautos, o tik patenkinamą.

Visų 4 faktorių teisingas dozavimas – raktas į gera savijautą. Visko po truputį, bet ne vieno daug, o kito mažai.

Viskas kas viršija normos ribas ir atsiduria ties ekstremalumo riba anksčiau ar vėliau sukelia problemų. Ilgalaikis dietos laikymasis yra tiek pat žalingas kiek ir ilgalaikis nesilaikymas ir maisto neribojimas, nesuskaičiuojami kiekiai kalorijų ir nesveikas maistas. Profesionalus sportas su laiku sukelia taip pat daug problemų, kaip visiškas nesportavimas. Tiek viena tiek kita nesuderinama su optimalia gera savijauta. Jeigu nors viena kartą teko pragulėti lovoje dėl ligos ilgiau nei keletą dienų, ar net savaičių Jūs suprasite ką aš turiu omenyje. Šis principas galioja ne tik mityboje ir sporte, jį galima taikyti visose gyvenimo situacijose, technikoje, gamtoje.

Ramybė ir atsipalaidavimas

Mūsų kūnui reikia pastovių ir reguliarių poilsio pauzių tam, kad jis galėtų atgauti jėgas, atsistatyti, regeneruotis. Vien to, kad mes atsigulame į lova ir miegame neužtenka šiam procesui palaikyti, vidiniai organai taip pat turi pailsėti ir atsistatyti miego metu.

Labai daug žmonių pagrindinį dienos maistą valgo vakare (dažnai kitaip ir nėra įmanoma dėl darbo, mokslo ar panašių priežasčių), vėliau dar pažiūri šiek tiek televizorių ir galų gale eina miegoti. Tačiau pagalvokime apie tai, kad tokie maisto produktai, kaip mėsa skrandyje virškinami net iki 8 val. Tai reiškia kad mūsų vidaus organai net ir miego metu turi virškinti maistą ir todėl negali naudoti šio laiko vidinei regeneracijai.

Judėjimas

5 mln. metų: judėjimas garantuotas, Valgis – gal būt
Paskutiniai 40 metų: maistas garantuotas, judėjimas – gal būt.

Tai pat kaip mūsų kūnui yra reikalinga ramybė ir atsipalaidavimas, reikalingas jam ir pastovus ( kasdieninis) judėjimas-fizinis darbas. Be fizinio darbo kūnas nepakankamai aktyviai vykdo kraujotaka, kas savaime įtakoja mažesni ląstelių aprūpinimą maistinėmis medžiagomis, taigi ir mūsų raumenys negauna statybinių medžiagų anaboliniams procesams, raumuo pradeda irti.

Teigiamas nusiteikimas

Teigiamas nusiteikimas-noras gyventi, išgyventi tai gyvybiškai svarbus procesas, kurio vedami visi gyvi organizmai jau nesuskaičiuojamą galybę metų evoliucionuoja. Tik šis nematomas evoliucijos variklis garantuoja mums, kad mes sieksime vis aukštesnių tikslų, geresnių gyvenimo sąlygų. Be teigiamo nusiteikimo neįmanoma ir gera organizmo savijauta.

Kas jums yra pats svarbiausias dalykas gyvenime ? Ar kada susimastėte apie tai ?

Pats svarbiausias gyvenime dalykas – išgyventi.

Skamba gal šiek tiek keistokai, tačiau tokia tiesa. Ne jūsų gyvenimo partneris, ne automobilis, ne naujas namas, ir ne puikus laisvalaikio praleidimas yra svarbiausi gyvenimo dalykai, o tik IŠGYVENIMAS. Mūsų visų veiksmai ir mastymas neatsiejamai susijęs su vienintele mintimi- kaip išgyventi, ir tai net nepriklauso nuo užimamos socialinės padėties. Tik geresnė socialinę padėti užimantys turi daugiau galimybių dirbti daugiau skirtingų darbų, bet tiek vienų tiek kitų visų veiksmų visuma – noras išgyventi.

Pabandykite kada pasinerti po vandenių ir sulaikyti keletą sekundžių kvėpavimą, pamatysite kokios mintys jūsų galvoje pradės suktis: – Kaip įkvėpti oro?

Kas įeina i sąvoka – išgyventi?

  • Kvėpavimas. Deguonis- be jo mes išgyventume vos kelėtą minučių
  • Vanduo. Be vandens mes išgyventume vos keletą dienų
  • Maistas. Be maisto žmogaus organizmas gali išgyventi vos keletą savaičių
  • Judėjimas. Minimum 20 min per dieną fizinio darbo turėtų būti privaloma.
  • Ramybė ir atsipalaidavimas. 7-8 val. miego per parą yra gyvybiškai svarbios mūsų organizmui.
  • Teigiamas nusiteikimas-noras išgyventi.

Deja, mūsų dabartinė visuomenė šiek tiek pakoregavo šiuos faktorius ir iškėlė į pirmas pozicijas

  • kasdieninį darbą
  • krepšinio varžybos savaitgalį
  • televizorius kiekvieną vakarą
  • kompiuteris kiekvieną dieną.

Prie viso šito reikia dar suderinti ir sveika mitybą, ir jai tai nepavyksta pradedamos vartoti nesuskaičiuojamos galybės tablečių tam, kad užmigti ir pailsėti arba tam, kad neužmigti ir pabaigti darbą iki galo, tam, kad nejausti skausmo ir t.t. ir pan.

Taisyklinga mityba

Maistas- mūsų organizmo kuras. Tai veiksnys kuris yra gyvybiškai svarbus kiekvienam organizmui mūsų pasaulyje. Be maisto mes neišgyventume daugiau kaip kelių savaičių, taigi labai svarbu, kad organizmas gautų tokį kurą, kuris leistų kuo efektyviau išnaudoti organizmo galimybės, fizinį ir dvasinį potencialą.

Visi žinome, kad maistas- maistui nelygu. Riebus sumuštinis ar pica greito maisto restorane nors ir turi tokia pačia energetine vertę, kaip didelė lėkštė vaisių ir daržovių su varške ir riešutais, bet vargu ar iš greito maisto gausime tiek naudingų medžiagų, vitaminų ir mineralu, be kurių mūsų organizmo funkcionalumas yra smarkiai ribojamas.

Jeigu jums leistu rinktis naujutelaitį „Ferrari“ nejaugi jūs rinktumėtės senutėlį „Žiguliuką“ ?

author-avatar

About Dangiras Marcinkus

Lietuvos Sporto Universiteto (LSU), Fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos (Physical Activity and Lifestyle) studijų programos bakalauras. Sveika gyvensena besidomintis ir sportu užsiimantis beveik 10 metų. Daugiau apie autorių: https://lt-lt.facebook.com/dangiras.marcinkus https://lt.linkedin.com/in/dangiras-marcinkus-4a92a7208 https://www.lsu.lt/pal-studiju-programos-studentas-dalyvavo-nuotolineje-tarptautineje-intensyvioje-programoje/

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *